Vienas klausimas, kuris viską pakeičia: ką Uorrenas Bafetas visada patikrina prieš pirkdamas bet kokį turtą

Uorrenas Bafetas prieš pirkdamas bet kokį turtą sau užduoda vieną esminį klausimą: ką šis turtas man pagamins?

Būtent pagal šį kriterijų legendinis investuotojas vertina akcijas, nekilnojamąjį turtą, žemę ir bitkoiną.

Pastarasis, jo įsitikinimu, į šį klausimą neturi atsakymo jau daugiau nei dešimtmetį.

Bafeto pozicija dėl kriptovaliutų seniai aiški ir griežta. Jo teigimu, kriptovaliutos iš esmės neturi vertės, nes nieko negamina. Investuotojui svarbus ne pats turto populiarumas ar galimybė, kad jo kaina pakils, o savarankiškas pajamų šaltinis.

Turto vertę jis sieja su gebėjimu kurti pinigų srautą

Bafeto logika paprasta: butas gali generuoti nuomos pajamas, ūkis užaugina ir parduoda derlių, o bendrovės akcija reiškia dalį verslo, kuris uždirba pinigus ir gali mokėti dividendus. Tokių aktyvų savininkas turi teisę į ekonominę veiklą, vykstančią nepriklausomai nuo to, ar atsiras kitas pirkėjas.

Šiame vertinime svarbiausia yra ne vien galimybė vėliau parduoti brangiau. Bafetas ieško to, kas nuolat sukuria produktą, paslaugą arba pajamas. Todėl akciją jis vertina kaip nuosavybės dalį veikiančiame versle, o ne tik kaip kainos pokytį biržos ekrane.

Bitkoinas, Bafeto vertinimu, nieko nekuria

Klausdamas, ką pagamina bitkoinas, Bafetas atsako itin tiesmukai: jis nesidaugina, negali atsiųsti čekio ir apskritai nieko nedaro. Investuotojas yra vaizdžiai sakęs, kad į bitkoiną galima žiūrėti visą dieną, tačiau iš jo neatsiras jokių mažų bitkoinų.

Jo argumentas nėra nukreiptas prieš pačią technologiją. Bafetas blokų grandinę yra pavadinęs genialiu išradimu. Tačiau technologijos naudingumas, jo požiūriu, savaime neįrodo konkretaus skaitmeninio turto vertės.

Jeigu neliktų lūkesčio, kad ateityje kas nors už bitkoiną sumokės daugiau, Bafeto logikoje neliktų ir pagrindo jo kainai: nėra nuomos, dividendų, produkcijos ar suteikiamos paslaugos. Tokiu atveju pirkėjo grąža priklausytų tik nuo kito pirkėjo noro mokėti didesnę sumą.

Mintinis eksperimentas su visais pasaulio bitkoinais

Akcininkų susitikime Bafetas pateikė savo požiūrį gerai atskleidžiantį pavyzdį. Jis sakė, kad atsisakytų pirkti visus pasaulio bitkoinus net ir už 25 dolerius. Priežastis, anot jo, būtų ne kaina, o tai, kad jis nežinotų, ką su jais veikti toliau, išskyrus galimybę parduoti juos tam pačiam žmogui.

Tai ir yra pagrindinė jo kritikos ašis: turtas, kuris negeneruoja pajamų, Bafetui nėra investicija tradicine prasme. Jis nelaiko pakankamu argumentu vien to, kad rinkoje atsiranda norinčiųjų mokėti vis daugiau.

Bitkoino šalininkai primena auksą

Bafeto oponentai turi svarbų kontrargumentą. Auksas taip pat nesukuria pinigų srauto: jis gali gulėti saugykloje ir nemokėti nei nuomos, nei dividendų. Tačiau žmonės šimtmečius pripažino jo vertę kaip vertės saugojimo priemonės.

Bitkoino šalininkai brėžia panašią paralelę. Jų manymu, turtas gali būti vertingas ne dėl tiesiogiai generuojamo pelno, o dėl riboto kiekio ir visuomenės pasitikėjimo juo kaip apsauga nuo kitų pinigų nuvertėjimo.

Bafetas į tai atsako, kad auksas turi tūkstantmetę pripažinimo istoriją, o bitkoino istorija nesiekia nė dviejų dešimtmečių. Jo vertinimu, bitkoino kaina laikosi vien ant kolektyvinio tikėjimo, o ne apčiuopiamo ekonominio pagrindo.

Taigi ginčas dėl bitkoino iš esmės yra ginčas dėl pačios vertės prigimties: ar turtas privalo kažką gaminti, kad turėtų vertę, ar pakanka milijonų žmonių susitarimo jį laikyti vertingu.