Vokiečiai kraustosi į Lenkiją: pastebėta netikėta migracijos tendencija
Vokietijos gyventojai vis dažniau renkasi persikelti gyventi ir dirbti į Lenkiją, o ši kryptis jau nebėra vien šeiminių ar istorinių ryšių pasekmė.
Vokietijos verslo laikraščio „Handelsblatt“ pateiktais duomenimis, 2025 metais iš Vokietijos į Lenkiją persikėlė 4941 žmogus – daugiausia nuo pandemijos pradžios.
Priešinga kryptimi, iš Lenkijos į Vokietiją, tuo pačiu laikotarpiu išvyko 1720 žmonių, todėl migracijos balansas pasisuko Lenkijos naudai.
Augantis susidomėjimas Lenkija siejamas su mažesnėmis pragyvenimo išlaidomis, sparčia šalies ekonomine raida, didėjančiais atlyginimais ir naujomis galimybėmis verslui. Vokiečių žiniasklaida atkreipia dėmesį, kad daliai žmonių kaimyninė šalis tampa sąmoningu pasirinkimu kurti karjerą bei gyvenimą.
2024 metais kryptis jau pasikeitė
„Handelsblatt“ pateiktoje publikacijoje nurodoma, kad jau 2024 metais iš Vokietijos į Lenkiją persikėlusių žmonių skaičius viršijo iš Lenkijos į Vokietiją išvykusių asmenų skaičių. Tai išsiskiria ankstesniame migracijos kontekste, kai Vokietija ilgą laiką buvo pagrindinė darbo ir gyvenimo kryptis daugeliui Lenkijos piliečių.
2025-ųjų skaičiai šią tendenciją dar labiau išryškino: į Lenkiją atvykusių Vokietijos gyventojų buvo beveik tris kartus daugiau nei iš Lenkijos į Vokietiją persikėlusių žmonių. Šis srautas nėra vien statistinis pokytis – jį mato ir didžiųjų Lenkijos miestų verslo aplinka.
Iš Berlyno persikėlė į Varšuvą
Vienu ryškesnių pavyzdžių laikraštis vadina 33 metų verslininką Keviną Wernerį. Jis persikėlė iš Berlyno į Varšuvą ir Lenkijos sostinėje plėtoja savo įmonę „Channel Craft“.
Werneris atkreipė dėmesį į greitus Varšuvos pokyčius: mieste statomi nauji biurai, vystomi rajonai, o paslaugų rinka yra dinamiška. Tokia aplinka, jo vertinimu, sudaro palankias sąlygas įmonėms augti.
Varšuva Vokietijos gyventojus vilioja ne vien galimybe įsitvirtinti versle. Miestas siūlo didelę darbo rinką, tarptautinių bendrovių koncentraciją ir intensyviai besikeičiančią urbanistinę aplinką. Panašiomis kryptimis laikomi ir Krokuva bei Vroclavas.
Atlyginimai auga, ekonomika spartėja
Lenkijos patrauklumą stiprina ir finansiniai argumentai. Tarp svarbiausių priežasčių minimas pragyvenimo išlaidų skirtumas, kuris daugeliui atvykstančiųjų iš Vokietijos leidžia lengviau derinti pajamas, būstą ir kasdienes išlaidas.
Lenkijos statistikos tarnybos GUS duomenimis, vidutinis darbo užmokestis įmonių sektoriuje 2026 metais viršijo 9233 zlotus. Augant atlyginimams, šalis tampa konkurencingesnė ne tik vietos darbuotojams, bet ir specialistams bei verslininkams iš užsienio.
Tuo metu Vokietijoje išlieka pramonės sunkumų, didelių energijos sąnaudų ir silpnesnio ekonomikos augimo problema. Vokietijos ir Lenkijos žiniasklaida Lenkiją vis dažniau apibūdina kaip vieną sparčiausiai Europoje besivystančių ekonomikų.
Dėl šių priežasčių Varšuva, Krokuva ir Vroclavas formuojasi kaip naujos kryptys Vokietijos emigrantams, ieškantiems mažesnių išlaidų, aktyvesnės rinkos ir galimybių pradėti ar plėsti verslą.
