Švedija blokuoja „ChatGPT“ ir „Claude“: valdžia įžvelgia saugumo grėsmių
Švedijos valdžios institucijos savo darbuotojams apribojo prieigą prie populiarių generatyvinio dirbtinio intelekto įrankių, tarp jų – „ChatGPT“ ir „Claude“.
Sprendimas priimtas dėl baimės, kad į pokalbių robotus įvesta informacija gali būti perduota išoriniams paslaugų teikėjams ir kelti grėsmę jautriems valstybės duomenims.
Tai nėra visoje Švedijoje galiojantis draudimas gyventojams: ribojimai skirti valdžios institucijų darbo aplinkai ir jų naudojamiems įrenginiams.
Rizika – įvesti jautrūs duomenys
Generatyvinio DI pokalbių robotai gali padėti greitai parengti tekstus, apibendrinti dokumentus ar ieškoti informacijos. Tačiau valstybės tarnautojų darbe tokie įrankiai gali tapti problema, jei į užklausas perkeliami nevieši dokumentai, asmens duomenys ar kita saugoma informacija.
Švedijos valdžios vertinimu, darbuotojai ne visuomet gali tiksliai žinoti, kaip jų pateikta informacija tvarkoma, saugoma ar panaudojama paslaugos tiekėjo sistemose. Būtent dėl šios priežasties prieiga prie „ChatGPT“ ir „Claude“ buvo blokuota.
Ribojimas rodo, kad institucijos atsargiai vertina sparčiai įsitvirtinančius DI įrankius. Valdžios darbuotojai dažnai dirba su informacija, kurios atskleidimas galėtų turėti pasekmių ne tik konkretiems žmonėms, bet ir visos šalies saugumui.
Draudimas taikomas ne visiems
Antraštė, kad Švedija blokuoja „ChatGPT“ ir „Claude“, nereiškia, jog šalies gyventojams uždrausta naudotis šiomis platformomis. Sprendimas susijęs su viešojo sektoriaus darbo sistemomis, o ne privačiu naudojimu namuose ar asmeniniuose įrenginiuose.
Tokiu būdu institucijos siekia sumažinti tikimybę, kad darbuotojas, norėdamas greičiau atlikti užduotį, į išorinę DI sistemą įkels konfidencialų turinį. Grėsmę kelia ne vien pats pokalbių roboto atsakymas, bet ir informacija, kuri pateikiama jam formuluojant užklausą.
DI naudojimas lieka kontroliuojamas
Švedijos žingsnis nereiškia visiško atsisakymo naudoti dirbtinį intelektą viešajame sektoriuje. Jis labiau parodo siekį atskirti įrankius, kuriuos darbuotojai gali naudoti be papildomos kontrolės, nuo sistemų, kurių duomenų tvarkymas kelia saugumo klausimų.
Institucijoms svarbu ne tik technologijos galimybės, bet ir tai, kas valdo platformą, kur gali patekti vartotojų informacija bei kokios taisyklės taikomos įvestiems duomenims. Todėl tokie sprendimai pirmiausia paliečia viešojo sektoriaus darbuotojų kasdienį darbą, o ne įprastą visuomenės prieigą prie DI paslaugų.
„ChatGPT“ ir „Claude“ blokavimas Švedijos valdžios aplinkoje tapo konkrečia saugumo priemone, kurią lėmė susirūpinimas dėl valstybės informacijos apsaugos.
