Žaidybinimas be triukų, kaip kurti įsitraukimą etiškai

Žaidybinimas dažnai painiojamas su triukais, kurie tiesiog pririša prie ekrano. Etiškas įsitraukimas atrodo kitaip, nes jis padeda žmogui judėti link tikslo. Jis neskuba, nešaukia, neapsimeta, kad viskas “jau beveik pasiekta”. Geras ženklas – kai vartotojas po savaitės jaučiasi ramesnis, o ne perdegęs.

Kur baigiasi “smagus” atlygis ir prasideda manipuliacija

Dalis mechanikų kartojasi skirtingose industrijose, įskaitant kazino pasiūlymus su nemokamais sukimais. Būtent dėl to verta pasižiūrėti, kaip tokios akcijos pateikiamos viešai, pavyzdžiui, per www.nemokamisukimai.com, kur lyginami free spins pasiūlymai ir aprašoma, kaip jie veikia. Tokia perspektyva padeda suprasti, kokie pažadai skamba aiškiai, o kokie palieka per daug nutylėjimų. Jei produktas naudoja panašų “dovanų” toną, jis privalo rašyti sąlygas taip pat tiesiai.

Tikslas turi būti matuojamas, o ne miglotas

Žmogus įsitraukia greičiau, kai aišku, ką reiškia progresas. Jei programėlė renka taškus, reikia sujungti taškus su konkrečia nauda. Tarkim, 100 taškų – 5 € nuolaida, o ne “staigmena vėliau”. Lyderių lentelė veikia, kai ji nekelia gėdos ir nerėkia per visą ekraną. Top 10 gali rodyti tik vardą ir miestą, o ne visą profilį.

Praktiškiausia, kai ženkliukai rodo pasiektą įgūdį, o ne spaudžia rinkti daugiau. “Užpildei profilį”, “užbaigei 3 užduotis laiku” skamba ramiai ir aiškiai. “Legendinis medžiotojas” dažniau erzina, nei padeda.

Atlygio logika turi būti skaičiuojama kartu su žmogumi

Etiškas dizainas nepalieka vartotojo spėlioti, kodėl vieną dieną sekasi, o kitą – ne. Jei sistemoje yra atsitiktinumas, jis turi turėti ribas ir paaiškinimą. 80 % rezultato gali priklausyti nuo pastangų, o 20 % – nuo sėkmės, bet tai reikia parašyti paprastai. Kai taikomas tikimybės laipsnis, tinka aiški frazė, kaip “3 % šansas gauti Gold lygį”.

Kad nebūtų “loot box” jausmo, verta laikytis kelių taisyklių:

• Taškai visada skaičiuojami pagal tą pačią formulę.
• Atsitiktinis prizas nerodomas kaip būtinas progresui.
• Tikimybės rašomos ekrane, o ne paslepiamos taisyklėse.

Po tokio sąrašo verta pridėti paprastą testą. Paprašykite trijų žmonių paaiškinti sistemą per minutę. Jei jie painiojasi, sistema per sudėtinga. Ir dar vienas praktinis filtras – pasižiūrėti į “kainą” laike. Jei 10 minučių užduotis duoda tiek pat taškų kaip 2 minučių, sistema skatina triukšmą. Taip pat verta turėti aiškų minimumą, kada prizas visai nekrenta.

Skaidrumas ir kontrolė kasdienėse smulkmenose

Skaidrumas prasideda ne nuo ilgo dokumento, o nuo konkrečių atsakymų ekrane. Kam renkami duomenys, kiek laiko jie laikomi, kaip išjungti personalizaciją. GDPR tekstas neturi būti paslėptas penktame meniu lygyje. Pranešimai neturėtų šokti 30 kartų per dieną, ypač su “tik dabar”.

Labai daug įtampos nuima naudotojo kontrolė. Aiškus “Atšaukti”, “Grįžti”, “Išjungti” išsaugo pasitikėjimą. Tas pats galioja prenumeratai, kur “automatiškai pratęsti” turi turėti aiškų sutikimą.

Ribos, kurios atrodo normaliai, o ne kaip bausmė

Ribos turi veikti tyliai, bet užtikrintai. Dienos limitas 30 minučių su įspėjimu veikia geriau nei agresyvus blokavimas. Sesijos laikmatis padeda, kai jis rodomas kaip pasirinkimas, o ne kaip grasinimas. Išlaidų lubos, tarkim 50 € per mėnesį, turi būti matomos ten, kur daromas veiksmas.

Labai svarbu ir laikas. Push pranešimai po 22:00 dažnai sugriauna miegą, ypač jautresniems žmonėms. Tėvų kontrolė turi būti paprasta, su aiškiu paaiškinimu, ką ji riboja. Tokios ribos ne mažina įsitraukimą, o daro jį švaresnį.

Kas dažniausiai erzina ir kainuoja pasitikėjimą

Žmones greitai išmuša “beveik paruošta” juostos, kurios specialiai sustoja ties 95 %. Tas pats su dirbtiniais laikmačiais, kurie atsinaujina kas valandą. Jei pasiūlymas kartojamas, jis nebeatrodo kaip pasiūlymas, jis atrodo kaip spaudimas.

Etiškas žaidybinimas laimi tada, kai žmogus gali išeiti be kaltės. Kai tikslas aiškus, atlygis skaidrus, o ribos normalios, įsitraukimas atsiranda ramiai. Tokį produktą rekomenduoja ne todėl, kad “užkabino”, o todėl, kad buvo patogu.