AI sukurtas turinys turi būti paženklintas: įsigalioja Europos Sąjungos (ES) DI skaidrumo taisyklės
AI sukurtas arba dirbtinio intelekto iš esmės pakeistas turinys Europos Sąjungoje turi būti aiškiai atpažįstamas: vartotojai turi būti informuojami, kai bendrauja su DI sistema, o sintetiniai tekstai, vaizdai, garso ir vaizdo įrašai turi būti pažymėti, jeigu jų kilmė gali suklaidinti.
Tai yra pagrindinė ES Dirbtinio intelekto akto skaidrumo taisyklių esmė – ne uždrausti DI turinį, o neleisti jo pateikti taip, lyg jis būtų žmogaus sukurtas ar tikrovę tiesiogiai fiksuojantis turinys.
Ženklinimas būtinas, nes vartotojas turi žinoti, kada mato sintetinį turinį
Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto aktas įveda aiškų principą: žmogus neturi būti paliekamas spėlioti, ar prieš jį yra tikras, ar dirbtinio intelekto sugeneruotas turinys. Tai ypač svarbu naujienų, politinės komunikacijos, reklamos, socialinių tinklų ir klientų aptarnavimo aplinkoje.
Praktiškai tai reiškia, kad DI sukurtas vaizdas, tekstas, garsas ar vaizdo įrašas turi būti pažymėtas tada, kai jo kilmė nėra akivaizdi. Toks reikalavimas nesako, kad DI turinys savaime yra neteisėtas. Jis sako, kad auditorija turi gauti esminę informaciją apie turinio kilmę.
Taisyklės apima tekstą, vaizdus, garsą ir vaizdo įrašus
ES skaidrumo reikalavimai nėra skirti vien tik vadinamiesiems DI paveikslėliams. Jie taikomi platesniam turinio spektrui: automatizuotai sugeneruotiems tekstams, sintetinei kalbai, DI pakeistoms nuotraukoms, vaizdo įrašams ir kitiems formatams, kuriuos žmogus gali palaikyti autentiškais.
Todėl įmonėms ir platformoms nepakanka galvoti tik apie vieną kanalą. Jeigu DI naudojamas kurti viešai skelbiamą medžiagą, kuri gali daryti įtaką vartotojo supratimui, turi būti matomas arba techniškai atpažįstamas ženklinimas. Tai gali būti aiški žyma, pranešimas šalia turinio arba kitas būdas, leidžiantis nustatyti, kad turinys sukurtas ar pakeistas DI.
Pokalbių robotai turi prisistatyti, nes vartotojas gali manyti bendraujantis su žmogumi
Viena svarbiausių taisyklių susijusi su tiesioginiu bendravimu. Jeigu žmogus kalbasi su dirbtinio intelekto sistema, pavyzdžiui, pokalbių robotu, jis turi būti apie tai informuotas, nebent tai akivaizdu iš aplinkybių.
Šis reikalavimas svarbus dėl pasitikėjimo. Klientas, rinkėjas, pacientas ar skaitytojas priima sprendimus pagal tai, su kuo, jo manymu, bendrauja. Jei sistema imituoja žmogaus atsakymus, tačiau neprisistato kaip DI, vartotojas gali klaidingai vertinti atsakymo kilmę, atsakomybę ir patikimumą.
Giliosios klastotės kelia atskirą riziką, todėl jų kilmė turi būti nurodyta
Ypač jautri sritis yra giliosios klastotės, dažnai vadinamos „deepfake“. Tai DI sukurtas arba pakeistas vaizdo, garso ar kitas turinys, kuriame žmogus gali atrodyti sakantis ar darantis tai, ko iš tikrųjų nesakė ir nedarė.
Tokio turinio poveikis gali būti greitas ir stiprus. Politiko balsas, suklastotas vaizdo įrašas ar netikras įžymybės pareiškimas socialiniuose tinkluose gali išplisti anksčiau, nei atsiranda paneigimas. Dėl šios priežasties ES taisyklės reikalauja aiškaus atskleidimo, kad turinys yra dirbtinai sukurtas ar manipuliuotas.
DI kūrėjams tenka daugiau atsakomybės už modelių skaidrumą
Skaidrumo taisyklės liečia ne tik tuos, kurie paskelbia galutinį turinį. Jos susijusios ir su bendrosios paskirties dirbtinio intelekto modelių kūrėjais, tokiais kaip dideli kalbos, vaizdo ar garso generavimo modeliai. Europos Sąjungoje tokių sistemų tiekėjai turi teikti informaciją apie modelių veikimą ir jų naudojimo sąlygas.
ES DI aktas numato, kad bendrosios paskirties DI modelių tiekėjai turi parengti techninę dokumentaciją, dalytis reikalinga informacija su sistemų naudotojais ir laikytis autorių teisių taisyklių. Tai svarbu, nes turinio ženklinimas neveiktų patikimai, jei pačių modelių veikimas ir naudojimas liktų visiškai neaiškus.
Autorių teisių klausimas tampa skaidrumo dalimi
Dirbtinio intelekto modeliai mokomi naudojant didelius duomenų kiekius. Į juos gali patekti tekstai, nuotraukos, muzikos kūriniai, vaizdo medžiaga ir kiti autorių teisių saugomi darbai. Todėl ES reikalauja, kad bendrosios paskirties DI tiekėjai pateiktų mokymui naudoto turinio santraukas ir laikytųsi Europos Sąjungos autorių teisių teisės.
Tai nereiškia, kad kiekvienas vartotojas matys visą mokymo duomenų sąrašą. Tačiau reikalavimas didina atskaitomybę: modelių kūrėjai nebegali visiškai nutylėti, kokio pobūdžio turinys buvo naudojamas sistemoms treniruoti.
Baudos ir priežiūra rodo, kad tai nėra vien rekomendacija
ES DI aktas yra reglamentas, todėl jo taisyklės taikomos tiesiogiai visose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Tai reiškia, kad skaidrumo pareigos nėra savanoriškas geros praktikos sąrašas. Jos tampa teisiniu įpareigojimu įmonėms, kurios kuria, tiekia ar naudoja DI sistemas ES rinkoje.
Už taisyklių pažeidimus numatytos finansinės sankcijos. Didžiausios baudos pagal DI aktą gali siekti milijonus eurų arba dalį įmonės metinės pasaulinės apyvartos, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio. Bendrosios paskirties DI priežiūroje svarbų vaidmenį atlieka Europos Komisija ir jos DI biuras.
Vartotojui svarbiausia ne technologija, o aiškus įspėjimas
Paprastam žmogui šios taisyklės reiškia vieną aiškų pokytį: DI sukurtas turinys neturi būti pateikiamas kaip savaime autentiškas. Jeigu tekstą parašė sistema, balsą sugeneravo algoritmas, o vaizdo įrašas buvo dirbtinai pakeistas, auditorija turi apie tai žinoti.
Šis reikalavimas nekeičia fakto, kad DI gali būti naudojamas teisėtai. Tačiau nuo šiol svarbiausia riba tampa skaidrumas. Turinys gali būti sukurtas dirbtinio intelekto, bet jo kilmė negali būti slepiama ten, kur tai gali klaidinti žmones.
